Praėjusiam poste papasakojau kaip paprasta nuvažiuoti į Norvegiją. Bet yra ir antra medalio pusė. Mat įveikti kelią dar ne viskas, dar reikia įveikti ir save. Jeigu Norvegijoje gyvenate, ir važiuojate jau dešimtą kartą, tai gal ir neaktualu. Tačiau aš važiavau pirmą kartą, žinodamas tik tai, kad manęs laukia draugas ir kad gyvensime kartu 7 kv. m. bendrabučio kambaryje. Viskas OK. Tokia pradžia. Bet kaip ten viskas, kaip atrodys, kokie žmonės gyvens kartu. Smarkiai nerimavau. Nerimas lindo per visus galus. Žinote, kai organizmas ruošiasi bėgti arba gintis ir resursai nukreipiami tam tikslui, padidėja raumenų tonusas, smarkiau plaka širdis, išsiplečia vyzdžiai, pablogėja virškinimas. Ko nerimauti buvo ir tebėra ir dar dėl vieno dalyko – aš čia atvažiavau „na ura“- neturėdamas darbo. Ir pagrindinis klausimas, kuris ir dabar kamuoja labiau nei kiti – ar pavyks susirasti*? Kelionei ruošiausi, ir darbo paieškoms ruošiausi. Kadangi medžioti trolių važiuoja ir kiti tautiečiai, ir jų yra visai nemažai, tai, to pasekoje, informacijos apie Norvegiją irgi yra nemažai. Bet neesu tikras ar pakankamai. Tam, kad rasti kelią, žiūrėjau į žemėlapį, tam kad sumažinti nerimą, ieškojau sėkmės istorijų. Radau tik gal keliolika ar kelias dešimtis. Ir ačiū tiems, kurie dalinatės savosiomis. Bet turint omenyje išvykusiųjų kiekius, pasipasakoja tik retas. Todėl nusprendžiau ir aš užkurti blogą, dar viena istorija. Kolkas neaišku ar sėkmės. Todėl ir kelionė pilna jaudulio ir nerimo. Tai yra iššūkis. Jei Jūs irgi keliausit, žinokit tai ir ruoškitės tam, reiks įveikti save. Bet sunkiausia dalis ne čia.
Sunkiausia dalis – atsisveikint.
Jau sėdėjau mašinoj, jau užvestu varikliu, kai girdėjau savo berniuką (jam 4): -mamyte, o kodėl tu verki? – nes dabar be tėvelio gyvensim. – taigi jis greitai uzdirbs pinigėlių ir grįš.
Tokie tad buvo paskutiniai žodžiai, po kurių paspaudžiau akseleratorių ir linguodamas pajudėjau link pagrindinio kelio, kuris toliau ves į šiaurę…
* aš esamu momentu esu darbo ieškotojas ir atviras visokiems visokiausiems pasiūlymams.
