Štai parodysiu mūsų negausų kūčių staliuką. Kaip niekada kukliai ir kaip niekada jaukiai. Po beveik keturių mėnesių aš vėl kartu su šeima. Negana to brangioji padarė baltos mišrainės. Mandarinų čia būdavo visada, bet dabar, prieš pat šventes, jie ypač skanūs. Alyvuoges labai mėgstu, bet šiaip aš čia jų nepirkdavau, taigi irgi skanu. Na taip 12 patiekalų gal ir neturėjom, bet visko per akis.
Labai įdomu iš naujos perspektyvos pažvelgti į tą šventinę rutiną, kurią sukdavom per visas šventes iki šiol. Ankstyvos kūčios pas vienus tėvus, tada kelionė ir vėlyvos kūčios pas kitus. Tada susitikimai ir šv. Kalėdų šventimas su draugais. Kaip viskas atrodė savaime suprantama ir kaip dabar tai atrodo… net nežinau… magiška.
Dar vienas įdomus dalykas. Tokia tradicija – jau susėdus kūčių, pasimelsti, tada laužyti plotkeles. Pirmą plotkelę ima kas vyriausias, senelis, tėtis ir duoda atsilaužti kitiems. Tada jau visi dalinasi su visais. Ir staiga supratau, kad vyriausias šiemet – aš.
Nuostabus post’ai, tikros mintys ir nesuvaidintas gyvenimas! Pateikimas vertas pagarbos. Su dideliu uzsidegimu seku naujienas, lygiai taip pat, kaip vieno buvusio BBC monitoringo specialisto, tapusio vienu populiariausiu publicistu, souman’u ir t.t. man’u Lietuvoje! Lenkiu ER pries tave plinkancia ir zilti pradejusia galva!
T.I. 😉